«Заповіт» Т. Шевченка литовською мовою (переклав Антанас Венцлова)

Kai numirsiu, jūs užkaskit Mane ant kurgano, Tarp plačių gimtinės stepių, Ukrainoj mano, Kad matyčiau pievas, Dnieprą, Jo pakrantę gūdžią, Kad regėčiau, kad girdėčiau, Kaip jis staugia, ūžia. Kai nuneš iš Ukrainos Į marias giliąsias Priešų kraują jis… paliksiu Kalnus aš, plačiąsias Pievas ir prie dievo sosto Tada nukeliausiu Pasimelsti… o lig tolei Nežinau aukščiausio! Kai užkasite, sukilkit, Pančius sudaužykit Ir krauju piktųjų priešų Laisvę apšlakstykit! Ir manęs šeimoj laisvojoj. Naujoj ir laimingoj, Neužmirškit paminėti Žodeliu širdingu.